Lietuvoje gausu geros/labai geros ekologinės būklės upių bei kitų vandens telkinių, kurie laikomi šalies gamtos turtu. Labai svarbu išsaugoti tinkamą ekologinę būklę nuo bet kokios žmogaus veiklos sukeltos taršos. Norint įvertinti upės vandens būklę, reikia įvertinti jos kokybės kaitą. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti miesto teritorijos paviršinių nuotekų įtaką paviršinio vandens telkiniams – per miestą tekančioms upėms. Norint ištirti paviršinių nuotekų poveikį upei buvo pasirinktas Anykščių miestas ir jo paviršinių nuotekų sistemos tinklas su išleistuvais į miesto upelius, bei Šventosios upę. Siekiant įvertinti paviršinių nuotekų poveikį upei buvo pasinaudota miesto paviršinių nuotekų išleistuvų žemėlapiu ir paimti mėginiai iš visų nuotekų išleidimo sistemų. Atsižvelgta į tai, jog paviršinių nuotekų sistemoje neįdiegti valymo įrenginiai ir paviršinės nuotekos nevalomos. Atlikti vandens kokybės tyrimai, kurie paviršinėms nuotekoms retai arba iš viso neatliekami ir nustatyti parametrai: pH, nitratai ir nitritai, amonio azotas bei bendras azotas, fosforas ir fosfatai, chloridai, permanganatinės oksidacijos laipsnis. Naftos ir jos produktų buvimą patvirtino atliktas bendrosios ir neorganinės anglies tyrimas. Aptiktas didžiausias naftos ir jos produktų kiekis – 2,06 mg/l, kuris neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (DLK = 5 mg/l), tačiau vietomis skendinčių medžiagų kiekis siekė 192,3 mg/l ir viršijo 30 mg/l leistiną ribą 6,4 kartus. Didžiausią įtaką miesto paviršinių nuotekų užterštumui daro meteorologinės sąlygos ir galimi taršos šaltiniai – tai senos potencialiai užterštos teritorijos, padidėjęs transporto srautas, remontuojami keliai. Skendinčių medžiagų kiekio padidėjimas fiksuojamas po žiemos sezono, kai dėl sniego ir ledo dangos buvo intensyviai barstomos gatvės.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2017.007