Jūros krantas – viena kaičiausių geosferos vietų žemėje. Nuolat vykstant sąnašų apykaitai tarp jūros ir kranto, stipresnės audros metu kranto profilis gali pakisti iš esmės. Tačiau, nepaisant sparčiai kintančios aplinkos, krantą sudarantys morfologiniai elementai (paplūdimys, kopagūbris) išlieka. Šio darbo tikslas – nustatyti, kaip erozinėse ir akumuliacinėse kranto atkarpose kinta morfometriniai paplūdimio rodikliai. Šių tikslų įgyvendinimui pasirinkti erozinis (Melnragė I) ir akumuliacinis (Smiltynė) kranto ruožai, kuriuose nuo 2002 m., baigus Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijos darbus bei išgilinus įplaukos kanalą iki 14,5 m, suintensyvėjo kranto arda šiauriau molų ir akumuliacija – piečiau. Nuo 2002 m. iki 2017 m. kartą per metus (pavasarį) šiauriau ir piečiau uosto molų buvo atliekami kranto skersinės niveliacijos darbai, kurių metu nustatyta kranto profilio kaita, kranto linijos padėties kaita, paplūdimio pločio kaita, smėlio, išplauto iš paplūdimio, kaita bei smėlio kiekio, susikaupusio paplūdimyje, kaita. Nustatyta, kad, nepaisant didelio kranto linijos padėties bei sąnašų kiekio paplūdimyje kaitos, paplūdimys stengiasi išlaikyti pastovius savo morfometrinius rodiklius. Erozinio kranto atkarpoje paplūdimio forma palaikoma naudojant smėlio atsargas, sukauptas kopagūbryje. Akumuliacinio kranto atkarpoje – formuojant užuomazgines kopas viršutinėje paplūdimio dalyje.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2018.011