Šventosios–Upninkų vandeningojo komplekso požeminio vandens gamtiniai resursai įvertinti panaudojant bendrą erdvinį 3D Baltijos artezinio baseino (BAB) matematinį modelį. Modelis sukurtas ir kalibruotas panaudojant gausią geologinio–hidrogeologinio kartografavimo, gręžinių, monitoringo bei įvairių tyrimų informaciją. Modeliavimo rezultatai parodė, kad Šventosios–Upninkų vandeningasis kompleksas pasižymi dideliais gamtiniais požeminio vandens resursais, kurie siekia 3,4 mln. m3/d. Pagrindinis jų formavimosi šaltinis yra prietaka iš gruntinio bei aukščiau slūgstančių spūdinių vandeningųjų sluoksnių – 3,3 mln. m³/d (97 %). Didžioji dalis gamtinių resursų išteka į gruntinį ir aukščiau slūgstančius spūdinius vandeninguosius sluoksnius – 2,0 mln. m³/d (59 %), upes – 1 mln. m³/d (30 %), Baltijos jūrą – 238 tūkst. m³/d (7 %). Jų formavimą sąlygoja gretimų vandeningųjų ir vandeniui silpnai laidžių sluoksnių geologinė–hidrogeologinė sąranga, infiltracinė mityba ir iškrovos ypatumai į upių tinklą bei Baltijos jūros šelfe. Komplekso gamtinių resursų pasiskirstymas Baltijos regione nevienodas. Didžioji išteklių dalis koncentruojasi Baltijos bei Kuršo aukštumų ruožuose, kurie yra intensyviausios komplekso mitybos sritimis. Didėjant komplekso slūgsojimo gyliui dėl mažėjančios mitybos iš aukščiau slūgstančių vandeningųjų sluoksnių jo gamtinių resursų kiekis mažėja. Sudarytas filtracinis modelis ateityje suteiks galimybę įvertinti vandeningojo komplekso eksploatacinius požeminio vandens išteklius visame Baltijos regione.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2018.015