Darbe nagrinėjamas Kuosinės upelio savaiminio apsivalymo efektyvumas nuo azoto ir fosforo junginių. Pasirinkti du upelio ruožai po 4 kilometrus: reguliuotas ir natūralus. Vandens kokybės tyrimai buvo vykdomi nuo 2017 m. vasario mėnesio. Cheminiams tyrimams 12 mėnesių buvo imami mėginiai ir tiriamos nitratų ir fosfatų koncentracijos. Vidutiniškai per tyrimų laikotarpį 2017–2018 m. reguliuotame ruože apsivalymas nuo nitratinio azoto siekė 0,31 mg/l, o natūraliame ruože vidutiniškai sumažėjo 1,07 mg/l. Vidutinis apsivalymas nuo fosfatų reguliuotame ruože siekė 0,18 mg/l, o natūraliame ruože 0,15 mg/l. Atlikus dispersinę duomenų analizę esant 95 % patikimumo lygiui nustatyta, kad apsivalymas tiek nuo nitratų, tiek nuo fosfatų natūraliame upelio ruože iš esmės skiriasi, o reguliuotame ruože yra neesminis. Įvertinus Kuosinės upelio savaiminį apsivalymą panaudojant 2014–2018 m. sukauptus 24 mėn. eilės duomenis ir atlikus duomenų dispersinę analizę, paaiškėjo, kad upelio savaiminis apsivalymas nuo nitratinio azoto reguliuotame ir natūraliame upelio ruožuose, esant 95 % patikimumo lygiui, skiriasi iš esmės. Atlikus dispersinę duomenų analizę fosfatų atveju paaiškėjo, kad Kuosinės upelio savaiminis apsivalymas nuo fosfatų reguliuotame ir natūraliame upelio ruožuose, esant 95 % patikimumo lygiui, neesminis. Gerinant upelio savaiminį apsivalymą siūloma taikyti švelniosios natūralizacijos priemones: sudaryti sąlygas vagoje formuotis įvairesniems biotopams – rėvoms ir duburiams, vingiams, apželdinti pakrantes medžiais ir nepamiršti, kad upeliai Lietuvoje buvo reguliuojami žemės ūkio naudmenų sausinimo tikslams, todėl siekiant natūralizavimo tikslų, būtina suderinti upelių sausinamąją ir gamtosauginę funkcijas.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2018.016