Augant industrializacijai ir didėjant energijos poreikiams, vandens ir dirvožemio tarša, atsiradusi dėl atsitiktinio nuotėkio arba lėtinio žalios naftos arba jos produktų išleidimo į aplinką, tampa vis didesnė problema. Plačiai paplitęs naftos produktų išsiliejimas ir nuotėkis iš požeminių talpyklų, naftos gręžinių išmontavimas, apleistos naftos perdirbimo įmonės užteršia dirvožemį, taip pat požeminį ir paviršinį vandenį. Daugelis naftos žaliavos sudedamųjų dalių yra nepalankios ir labai toksiškos dėl toksinių, kancerogeninių ir teratogeninių komponentų, pvz., benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksileno ir policiklinių aromatinių angliavandenilių buvimo. Naftos produktų šalinimui iš vandens arba dirvožemio taikomi įvairūs biologiniai (bioremediacija, biodegradacija) metodai, tačiau angliavandenilių atsparumas mikroorganizmų skilimui, atsižvelgiant į aromatinių žiedų tipą, molekulinę masę ir skaičių, dirvožemyje arba vandenyje linkęs didėti.. Šiame straipsnyje siūlomas fizikinis-cheminis naftos produktų, naudojant polimerinį sorbentą – polipropileną, šalinimo iš vandens metodas – sorbcija. Vandens įgerties tyrimo metu gauta, kad polipropilenas vandens gali įgerti tik 2/3 savo masės, todėl dėl jo hidrofobiškumo sorbentą galima pritaikyti vandeniui, užterštam naftos produktais, valyti. Naftos produktų įgerties tyrimo metu gauta, kad polipropilenas gali įgerti 5 kartus daugiau dyzelino nei jo paties masė, panaudojama labai užterštoms ir didelio debito paviršinėms nuotekoms valyti ar esant staigiam išsipylimui, kad naftos produktai nepatektų į paviršinius vandens telkinius. Ištyrus šias savybes, atliktas naftos produktų šalinimo iš vandens eksperimentinis tyrimas sorbcinės kolonėlės principu, naudojant dyzelinu („Neste“ Pro diesel, ρ = 0,72 g/cm³) užterštą vandenį. Nustatytas naftos produktų šalinimo, priklausomai nuo skirtingų pradinių koncentracijų, efektyvumas, kuris yra 60–88 %, taip pat įvertinta polipropileno modifikavimo galimybė, siekiant padidinti jo hidrofobiškumą

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2019.023