Darbe nagrinėjama klimato kaitos įtakos paviršinio vandens būklei problema. Darbo tikslas – įvertinti klimato kai- tos poveikį Kauno rajono paviršinio vandens būklei. Atliekant tyrimą buvo vertintos vidutinės metinės temperatūros ir kritulių kiekio dinamika 1949–2020 m. Kauno rajone (Kauno meteorologijos stoties duomenimis). Įvertinus vidutinės metinės tempe- ratūros dinamiką, nustatyta vidutinės metinės temperatūros didėjimo tendencija (R2 = 0,30). Labiausiai temperatūra didėjo kovo (R2 = 0,20), liepos (R2 = 0,11) ir rugpjūčio (R2 = 0,16) mėnesiais. Vidutinio metinio kritulių kiekio tiesinės didėjimo tendencijos nenustatyta (R2 = 0,01). Labiausiai kritulių kiekis didėjo sausio (R2 = 0,20) ir spalio (R2 = 0,20) mėnesiais, mažėjo balandį (R2 = 0,12) ir rugpjūtį (R2 = 0,11). Paviršinių vandens telkinių būklės tyrimai Kauno r. savivaldybės teritorijoje atlikti 30-yje vandens telkinių 2008–2020 m. Pagal BDS7, bendrojo fosforo ir bendrojo azoto vertes vandens telkiniai Kauno rajone dažniausiai ati- tinka vidutines ekologinės būklės klasės vertes. Norint įvertinti klimato sąlygų ir vandens kokybės rodiklių ryšį, apskaičiuoti koreliacijos koeficientai. Rezultatai rodo, kad kuo didesnė vidutinė metinė temperatūra, tuo mažesnės pH vertės (vanduo rūgš- tesnis), didesnės NH4, N ir suspenduotų medžiagų vertės vandenyje. Kuo didesnis iškritusių kritulių kiekis, tuo didesnės NH4 vertės vandenyje, mažesnis ištirpusio deguonies kiekis. Rezultatai rodo, kad klimato kaita daro neigiamą poveikį paviršinio vandens būklei.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2021.01