Didelis kiekis atliekų vis dar keliauja į sąvartynus ir tai daugelyje šalių išlieka vienu iš pagrindinių atliekų šalinimo būdų. Lietuvoje tiek veikiančių, tiek uždarytų sąvartynų stebėjimas apsiriboja tik sąvartynų monitoringo programoje nurodytais dujų, filtrato ir požeminio vandens tyrimais, tačiau nėra gamtinės aplinkos tyrimų. Išorinės aplinkos stebėsena svarbi norint ištirti galimą sąvartynų poveikį aplinkai. Tyrimams pasirinkti objektai – veikiantis regioninis Kazokiškių ir uždarytas – Kariotiškių sąvartynai. Mėginiai imti 20 m atstumu už sąvartyno teritorijos visomis pasaulio šalių kryptimis – Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV. Pasirinkti tiriamieji objektai – kerpės ir samanos. Biomonitoriuose nustatyti sunkieji metalai – Sr, Mn, Cr. Mėginių ėmimo taške buvo sudaryti du tinkleliai. Pirmasis – 10×50 cm ant pasirinkto medžio kamieno, paimti kerpių bandiniai. Antrasis – 25×25 cm ant dirvožemio paviršiaus, po pasirinkto medžio laja, paimti samanų bandiniai. Kontroliniai ėminiai imti iš Elektrėnų rajone esančio Veprių botaninio draustinio. Sunkiųjų metalų tyrimas buvo atliekamas remiantis rentgeno fluorescencinės spektrometrijos (XRF) analitiniu metodu. Nustatyta, jog biomonitorius, kuriame vyravo didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos, uždarytame Kariotiškių sąvartyne – samanos, o veikiančiame Kazokiškių sąvartyne – kerpės. Atlikus sunkiųjų metalų eksperimentinius tyrimus, matoma tendencija, jog didesnė tarša vyrauja uždarytame Kariotiškių sąvartyne. Galima daryti išvadą, kad liekamoji tarša yra didelė ir todėl dėl mažesnės atliekų kontrolės bei pavojingesnių atliekų kiekio uždaryti sąvartynai yra galimai pavojingesni nei eksploatuojami sąvartynai.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2017.04