Vandentvarkos ūkyje inžineriniams tinklams naudojamos įvairios medžiagos, kurioms pagaminti, eksploatuoti bei utilizuoti būtinos energijos sąnaudos, o šių procesų metu į aplinką išsiskiria teršalai. Būvio ciklo analizė atlikta naudojantis kompiuteriniais modeliais, sudarytais SimaPro 7.3 programa ir remiantis ISO14040 rekomendacijomis. Nustatytas plačiausiai vandentiekyje naudojamų polietileninių (d110 mm) ir kaliojo ketaus (DN100) vandentiekio vamzdžių galimas poveikis aplinkai. Tyrimai atlikti taikant nustatytas sistemos ribas, į kurias buvo įtraukta žaliavų ir vamzdžių gamyba, palikimas grunte ir transportavimas tarp skirtingų būvio ciklų etapų, pasirinktas tirti funkcinis vienetas – 500 metrų vamzdžių ilgio. Gamybos ciklas įvertintas modeliuojant pagrindinius technologinius procesus: polietileno granulių ekstruziją ir geležies rūdos lydimą bei taikant reikiamus elektros energijos ir šilumos energijos kiekius. Po 50 metų eksploatacijos trukmės vamzdžiai paliekami grunte. Atlikus modeliavimą ir palyginus polietileninius ir kaliojo ketaus vamzdžius, nustatyta, kad vertinant bendrą poveikį aplinkai, didesnę neigiamą įtaką turi kaliojo ketaus vamzdžiai. Tyrime poveikis aplinkai vertinamas pagal 7 teršalų: stibio, sieros dioksido, fosfatų, anglies dioksido, trichlorofluorometano, eteno ir metano ekvivalentus.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2018.014