Tarptautinis, taip pat ir Lietuvos, atliekų tvarkymo sektorius susiduria su naujais iššūkiais, spręsdamas politinius tvaraus atliekų tvarkymo klausimus, skatindamas naujų atliekų apdorojimo technologijų plėtrą ir ruošdamas didelio masto pertvarką atliekų sektoriuje. Atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad nuo 2019 m. visi miestai, turintys daugiau nei 50 000 gyventojų, privalės atskirai iš savo gyventojų surinkti biologines atliekas. Valstybei tampa aktualu tinkamai įvertinti biologinių atliekų tvarkymo technologijų poveikį aplinkai. Šiame straipsnyje biologinių atliekų vadybos aplinkosauginis poveikis nagrinėjamas naudojant būvio ciklo vertinimo (toliau – BCV) metodą. Problemos kompleksiškumui įvertinti ir analizuoti pritaikytas kompleksinis daugiakriteris vertinimo metodas ir pasitelktas aukštos kvalifikacijos specialistų (ekspertų) dalyvavimas. Pasitelkus BCV ir ekspertų kriterijų įvertinimo duomenis, įvertintas aplinkosauginis klimato atšilimo potencialas per 100 metų, rūgštėjimo, eutrofikacijos, fotocheminis ozono susikūrimo, ozono sluoksnio mažėjimo, abiotinio nykimo, toksiškumo žmogui ir sausumos ekotoksiškumo potencialai. BCV atliktas, remiantis EcoInvent 2.2 duomenų baze ir pasiekiamais regioniniais duomenimis. Ekspertų nuomonių suderinamumas įvertintas naudojant Kendelo konkordacijos koeficientą. Bendri duomenys apdoroti pasinaudojant COPRAS metodu. Gauti rezultatai parodė, kad geriausias biologinių atliekų tvarkymo būdas – anaerobinis perdirbimas su vėlesniu kompostavimo etapu, mažiau naudingas kompostavimas įrenginiuose – 58,98 %, o prasčiausias – biologinių atliekų deginimas (16,58 %).

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2018.022