Paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo sistema yra mažiausiai plėtota miesto inžinerinės infrastruktūros sri-tis. Vilniaus miesto bendras eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklo ilgis – 1137 km, tačiau net apie 20 % tinklo yra avarinės būklės. Keičiantis klimatui yra neišvengiami smarkūs lietūs, karščio bangos bei staigūs potvyniai. Šiuos klimato pokyčius sunkiai atlaiko Vilniaus paviršinių vandenų surinkimo sistema – tai ypač gerai matyti iš avarijų, įvykusių per pastaruosius porą metų. Vokietija ir Kinija,  siekdamos sušvelninti šias problemas, miestuose diegia paviršinių vandenų tvarkymo sistemą – „Sponge City“. Pagrindinė šios inovatyvios sistemos mintis yra ta, kad mieste siekiama sulaikyti paviršinį vandenį, jį panaudojant vandens ištekliams praturtinti ir miestui aušinti. Esama paviršinių nuotekų surinkimo sistema nėra tinkama susidarančiam lietaus kiekiui, esant penkerių metų lietaus pasikartojimo periodui (157 l/ (sꞏha.)), priimti, taip pat vis sunkiau susidoroti su dažnai pasitaikančiais didėjančiais kritulių kiekiais. „Sponge City“ sistema dėl ją sudarančių elementų, kurie padidina vandens absorbaciją ir tuo pačiu sumažina vandens nuotėkį, lengviau prisitaiko prie kintančių reiškinių.  Pritaikant mieste reikiamą sistemos komponentų kiekį, lietaus nuotekų išleidžiamas kiekis gali būti sumažinamas iki 0 l/s.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2019.021