Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas - Lietuvos ateitis“. Aplinkos apsaugos inžinerija, 23rd CONFERENCE „ENVIRONMENT PROTECTION ENGINEERING“

Font Size: 
Švaresnės gamybos metodų taikymas mažinant atliekų deginimo jėgainių poveikį aplinkai
Rokas Labokas, Irina Kliopova

Last modified: 2020-10-02

Abstract


Vienas iš tikslų, kuriuos numato Europos Komisijos priimtas žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys, – iki 2035 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 % visų atliekų. Vienas iš būdų, kaip galima sumažinti sąvartynuose dis-ponuojamų atliekų kiekį, – jų tvarkymas jas sudeginant ir išgaunant šilumos bei elektros energiją. Atliekų degimo metu yra išmetamos emisijos į aplinkos orą. Vieni iš degimo metu susidarančių teršalų – azoto oksidai. Siekiant sumažinti jų susidarymą kogeneracinėje jėgainėje, buvo atliktas švaresnės gamybos galimybių įvertinimas, naudojant Klaipėdoje ek-sploatuojamos kogeneracinės jėgainėje surinktus duomenis. Buvo pateiktas pasiūlymas įrengti trečiąjį amoniakinio van-dens dozavimo lygį, siekiant tiekti reagentą į zoną, kurioje azoto oksidų reakcija vyktų efektyviau. Modernizavus SNKV sistemą el. energijos sąnaudos padidėtų 54 MWh per metus, tačiau amoniakinio vandens sąnaudos sumažėtų 212,531 t/m. arba 37,5 %. Atlikus selektyvaus nekatalitinio valymo aplinkosauginį ir ekonominį vertinimą buvo nustatyta, kad vienam GWh produkcijos (šilumos ir elektros energijos) pagaminti yra sunaudojama 0,93 t amoniakinio vandens ir išmetama 0,32 t azoto oksidų. Modernizavus SNKV sistemą, proceso efektyvumas padidintas 96,8 %. Vienai GWh produkcijos pagaminti sunaudojama 0,35 t mažiau amoniakinio vandens, o į aplinkos orą išmetama 9,4 % mažesnė NOx emisija.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2020.001


Full Text: PDF