Last modified: 2020-10-02
Abstract
Atitvara – vienas iš pagrindinių pastato elementų. Jos skiria atskirus kambarius ir kitas erdves, tokios atitvaros vadinamos vidinėmis atitvaromis, taip pat būna atitvaros, sujungtos su pamatais ir stogu, taip sudarant pastato bendrą kar-kasą, tokios atitvaros vadinamos išorinėmis. Atitvarų charakteristikos priklauso nuo tam tikrų veiksnių: ekonominių, sti-listinių, apsauginių, akustinių. Viena iš svarbiausių atitvaros charakteristikų yra izoliuoti garso slėgio lygį arba jį absorbuoti gyvenamuosiuose, trumpalaikės paskirties, mokslo ir gydymo paskirties pastatuose. Atitvaros sandara yra labai svarbi kal-bant apie garso slėgio izoliaciją, nes priklausomai nuo tam tikros pastato paskirties keičiasi ir atitvaros sandara. Atitvaros dažniausiai sudarytos iš plytų arba blokelių mūro ir tinko, rečiau monolitinės. Atitvaros struktūra nulemia garso slėgio izoliaciją. Tyrime lyginamos skirtingo tipo atitvaros su skirtingais izoliacijos lygiais. Prasčiausia atitvara sudaryta iš silika-tinių plytų, izoliacijos lygis yra 47,0 dB. Priimtina atitvara sudaryta iš keramzitbetonio blokelių, nes jos izoliacijos lygis siekia 55,1 dB. Labai gera atitvaros izoliacija siekia 62,1 dB, nes ji sudaryta iš monolitinio betono. Atitvaros garso slėgio izoliacijai gerinti naudojamas gipso kartonas, akmens vata, putų polistirenas, gumos plokštės ir kt. Žinant, kokios paskirties pastatas statomas, atsižvelgiant į garso slėgio lygio izoliavimo reikalavimus, projektuojant svarbu parinkti tinkamą mūrą ir atitvaros konstrukcinius elementus.