Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo suvartota daugiau negu 107 kg kavos pupelių. Daugiausia kavos suvartojama Europoje. Pradinio kavos apdorojimo ir gėrimo ruošimo metu susidaro daug įvairių atliekų: kavos uogų minkštimas, sidabrinė odelė, kavos tirščiai. Šiose atliekose yra daug įvairių cheminių elementų, tačiau jos vis dar nėra maksimaliai naudojamos pramonėje antriniams produktams gauti. Šiame darbe ištirtos ir įvertintos kavos tirščių, susidarančių tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek buityje, naudojimo granuliuotų trąšų gamyboje galimybės. Mokslinių tyrimų metu gauti rezultatai rodo, jog kavos tirščiuose yra ne tik pagrindinių augalų maisto medžiagų: azoto, fosforo bei kalio, tačiau juose aptinkama ir antrinių (kalcio, magnio, sieros) ir mikroelementų pėdsakų. Šio tyrimo metu iš kavinių surinkti kavos tirščiai buvo granuliuojami laboratoriniu būgniniu granuliatoriumi-džiovykla, papildomai iš anksto jų neapdorojus, t. y. nedžiovinus. Tokiu būdu siekiama išvengti papildomų energinių sąnaudų ir supaprastinti sandėliavimo sąlygas. Granulėms gauti buvo naudojami įvairios drėkinamosios-rišamosios medžiagos (vanduo, ortofosforo rūgštis ir kt.). Įvertinant maisto medžiagų poreikį augaluose, granuliuotoms trąšoms keliamus reikalavimus ir vien tik kavos tirščių granuliavimo rezultatus, buvo parinkti ir į granuliuoti ruošiamą žaliavų mišinį dedami kitų organinės kilmės medžiagų priedai. Tyrimo metu nustatytos gauto granuliuoto produkto fizikinės savybės: granuliometrinė mišinio sudėtis, piltinis tankis, drėgmės kiekis, prekinės frakcijos granulių stipris bei 10 % vandeninio tirpalo pH vertės.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2021.19