Šiuo metu apie 24 % Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai, iš jų 74 % nuotekas tiesiog kaupia specialiose surinkimo duobėse. Per pastaruosius penkerius metus, atlikęs patikrinimus, Aplinkos apsaugos departamentas nustatė apie 30 % netinkamo individualaus nuotekų tvarkymo atvejų. Jei dėl aplinkosauginių ar ekonominių priežasčių netikslinga nuotekų tvarkyti centralizuotai, jos gali būti tvarkomos individualiai. Tam reikalingi efektyvūs nuotekų valymo įrenginiai, kuriais išvalytos nuotekos atitiktų LR nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų mažo našumo (0,9 m³/d.) Lietuvoje gaminamų įrenginių efektyvumas šalinti iš nuotekų azoto junginius. Pastebėta, kad mažo našumo įrenginiais išvalytose nuotekose likdavo nedidelė amonio azoto arba nitratų azoto koncentracija, jų koncentracija priklauso nuo pradinės nevalytų nuotekų Kjeldalio azoto koncentracijos. Abu tirtieji įrenginiai azoto junginius iš nuotekų šalino 75–80 % efektyvumu, bendrojo azoto likutinė koncentracija (<25 mg/l) išvalytose nuotekose atitiko reglamento reikalavimus.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2021.21