XX a. Europoje upės buvo tiesinamos dėl laivybos, potvynių reguliavimo, o Lietuvoje – dėl žemių sausinimo darbų. Tiesinant upes keitėsi jų morfologija – suformuota pagilinta, trapecinės formos vaga. Tokia dirbtinai suformuota upė nebeatlieka savo funkcijų, didėja aplinkos tarša. Visa tai neigiamai veikia upės florą ir fauną. Lietuvoje, siekiant pagerinti upių ekologinę būklę, vis labiau įgyvendinami upių renatūralizavimo darbai naudojant bioinžinerines priemones – rąstus, ak- menų metinius, kurie formuoja natūralią upės vagą. Šiame straipsnyje nagrinėjamas renatūralizuotų upių ekologinės būklės įvertinimas pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą, nes būtent žuvys apibūdinamos kaip vandens kokybės indikatoriai, atspindintys aplinkos pokyčius bei esamą būklę. Ichtiofaunos taksonominei sudėčiai ir gausai nustatyti buvo naudojamas Lietuvos žuvų indeksas. Tyrimai buvo atliekami Vašuokos, Vyžuonos ir Viešintos renatūralizuotose ir reprezentatyviose upių atkarpose. Tiriamųjų upių atkarpose buvo užfiksuota 13 žuvų rūšių, nustatytas Lietuvos žuvų indeksas, kurio vertė palyginta su upių ekologinės būklės kriterijų vertėmis.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2021.07