Šio darbo tikslas yra ištirti vario jonų koncentracijos įtaką sintetinio majenito adsorbcinei gebai. Nustatyta, kad CaO-Al2O3-H2O sistemoje hidroterminės sintezės metu susidaro majenito prekursorius – katoitas bei lieka nedidelis kiekis portlandito. Antrajame sintezės etape katoitas buvo išdegtas 1 h 900 °C temperatūroje, kurioje jis visiškai suskyla ir susidaro majenitas, šio proceso metu identifikuotas ir portlandito skilimo produktas CaO. Nustatyta, kad 900 °C tem-peratūroje degto produkto paviršiaus plotas lygus 24,55 m2/g. Ištirta, kad bandinio porų paviršiuje susidaro stabilus ad-sorbuoto N2 vienmolekulis sluoksnis, esant santykiniams slėgiams 0,05  p/p0  0,35  ir apskaičiuota CBET konstantos vertė patvirtina, kad SBET skaičiavimai yra patikimi. Tyrimo rezultatai parodė, kad bandiniui yra būdingas histerezės reiškinys ir kad bandinyje vyrauja cilindrinės formos poros. Ištirta, kad didėjant vario jonų koncentracijai tirpale, maksimalus įsiterpusių vario jonų į sintetinio majenito struktūrą, taip pat didėjo nuo 50,5 mg/g iki 167 mg/g. Šio proceso metu efektyvumas pagal pradinio tirpalo koncentraciją yra toks: 1 g/l – 50 %; 2,5 g/l – 36 %; 5 g/l – 33 %. Nustatyta, kad vario jonai adsorbcijos procesai Cu(NO3)2 sistemoje vyksta gerokai efektyviau nei CuSO4 sistemoje. Ištirta, kad po 1 h proceso, naudojant mažiausios koncentracijos Cu(NO3)2 tirpalą, visi skystoje terpėje esantys vario jonai įsiterpę į majenito struktūrą, o CuSO4 sistemoje – tik 167 mg/g. Nustatyta, kad į sintetinio majenito struktūrą sorbcijos metu terpi-asi ne tik vario jonai bet ir sulfato bei nitrato anijonai, kurie proceso metu visiškai persikristalizuoja į kitus giminingus junginius.

DOI: https://doi.org/10.3846/aainz.2020.011